dūžyti

dūžyti
×dū̃žyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (l. durzyć) 1. tr. kvaršinti, krimsti: Nedū̃žyk tu man galvos, aš ir be to turiu rūpesčių Ut. Dū̃žijo galvą, kol nupirko Rgv. | refl.: Ką čia dūžytis, ką čia verkti: mirė ir nebeprikelsi Bsg. 2. intr. kamuotis, vargti; plg. dušytis: Slūžyju, dūžyju ir pelnau J. Slūžyjau, dūžyjau pas poną, ma[n] ponelis davė gaidelį JD156. | refl.: Gal jau ar teliuosis karvė, tiek dūžijasi, kad net baisu žiūrėt Ds. \ dūžyti; išdūžyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • tūžyti — ×tū̃žyti, ija ( yja), ijo ( yjo) KŽ 1. intr. Sut, FrnW jausti nerimą, baimę, sielvartą, sielotis: Sieluojuosi, apmauduoju, nerimstu, tūžiju SD55. Dėl to, jog geidė jūsų visų labai, ir labai tūžijo, kad ižgirdot jį sergant Ch1PvP2,26. | refl. K, K …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūžinti — ×dū̃žinti, ina, ino žr. dūžyti 1: Nedū̃žink man galvos Tj …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdūžyti — ×išdū̃žyti tr. iškvaršinti, iškamuoti: Visokių klapatų galva išdūžyta – kur neini, te pamiršti Skdt. dūžyti; išdūžyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”